Marso kolonizacija: „StarCrete“

Pasak NASA ir Elono Musko, pirmųjų pilotuojamų misijų į Marsą galime tikėtis jau 2030 m. Nors dar anksti kalbėti apie bandymus kolonizuoti mūsų raudonąjį kaimyną, jau dabar yra daug logistinių kliūčių, kurias reikia spręsti jau šiandien.

NASA teigimu, 39 600 km/h greičiu skriejantis erdvėlaivis Marsą pasiektų maždaug per 7 mėnesius, nukeliaudamas 480 milijonų kilometrų. „SpaceX“ teigia, kad jų erdvėlaiviu „Starship“ į Marsą bus galima nugabenti iki 100 tonų krovinių.

„SpaceX“ įkūrėjas Elonas Muskas apskaičiavo, kad jiems reikės nugabenti apie milijoną tonų krovinių į Marsą, kad gyvenvietė ten būtų savaime tvari. Atlikę paprastus skaičiavimus, galime iš dalies suvokti Marso kolonizacijos projekto mastą. Pasiekti tvarumą Marse prireiktų apie 10 000 kelionių į Marsą ir atgal.

Situacijai nepadeda ir tai, kad tarp kelionių turi būti 26 mėnesių intervalas, kurį diktuoja orbitos dinamika, kai Žemė ir Marsas susilygina.

Suprantama, kad kiekvienas laisvas gramas laive, yra labai svarbus, todėl būtina rasti ir naudoti Marso išteklius. Kokia yra ko gero plačiausiai naudojama statybinė medžiaga? Betonas. Be to, kad statybose betonas yra beveik nepakeičiamas, jis taip pat yra labai sunkus.

Laimei, britų mokslininkai tam turi atsakymą: betoną, kuris gaminamas naudojant Marso paviršiaus dulkes, bulvių krakmolą ir šiek tiek druskos, kurią būtų galima išgauti iš astronautų ašarų ar prakaito.

Medžiaga, pavadinta „StarCrete“, buvo sukurta naudojant imituotas Marso dulkes. Bandymai parodė, kad „StarCrete“ gniuždymo stipris yra dvigubai didesnis nei įprasto betono. Pasak mokslininkų, pakelyje bulvių traškučių yra pakankamai krakmolo pagaminti beveik pusei tonos „StarCrete“.

Jei tikimės, kad vieną dieną gyvenimas Marse taps tvarus, be galo svarbu iš naujo išrasti ir pritaikyti vietines medžiagas bei darbo rutinas, kurios veiktų Raudonojoje planetoje.