Vėliausia informacija apie Europos energetikos krizę

Europos šalys išgyvena energetikos krizę, nes naftos ir dujų rinkas spaudžia geopolitiniai konfliktai ir susilpnėjusi pasaulio ekonomika. Gamtinių dujų sektorius yra vienas iš labiausiai paveiktų. Gamtinių dujų kainos spalį pakilo 15% ir pasiekė aukščiausią lygį per aštuonis mėnesius. Vienu metu kainos padidėjo 40%, tai neramina.

Nežinomybę toliau didina vis besivystantys kariniai ir politiniai konfliktai. „Bloomberg Economics“ prognozuoja pasaulinės ekonomikos nuosmukį, kuris gali nušluoti 1 trilijoną USD, o naftos kainos padidėtų iki 150 USD už barelį. Tokia įvykių raida neabejotinai paskatintų dujų kainas stipriai kilti.

Turint tai omeny, Europos dujų atsargos šiuo metu siekia 96 % talpumo, o tai gerokai viršija sezoninį vidurkį. Remiantis istoriniais duomenimis, padidėjusio suvartojimo nesitikima, o tai suteikia teigiamą dujų prieinamumo perspektyvą. Žinoma, ši prognozė gali keistis, atsižvelgiant į artėjančius žiemos orus.

Ekonomikos sulėtėjimas euro zonoje gali sušvelninti pastaruoju metu kilusias dujų kainų tendencijas. Gamybos ir verslo veiklos sulėtėjimas didžiosiose Europos ekonomikose, įskaitant Vokietiją ir Prancūziją, rodo ekonomikos susitraukimą. Tai reiškia, kad ateityje gali sumažėti dujų paklausa.

Pažiūrėkime į Vokietiją, didžiausią Europos dujų rinką, kurioje sumažėjo tiek pramoninių, tiek buitinių dujų suvartojimas. Iš viso per pirmąjį 2023 m. pusmetį dujų suvartojimas sumažėjo 13 proc.

Jei pažiūrėtume, ką prognozuoja investuotojai, apribotos rizikos fondai jau parduoda dujų ateities sandorius, rodydami pesimistiškas nuotaikas rinkai. Dėl sulėtėjusios paklausos gamtinių dujų kainos jau sumažėjo 3 proc. Tačiau nežymus vartojimo padidėjimas spalį rodo, kad situacija yra sudėtingesnė, nei galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Ką visos šios prognozės reiškia eiliniam namų ūkiui? Na, daugiausia neapibrėžtumą ir galimas papildomas išlaidas. Nepastovumas energijos rinkose gali reikšti padidėjusią infliaciją ir persikelti į mažmenines rinkas. Mažmeninė prekyba euro zonoje jau susitraukė 2,9 % per metus, o tai tik dar kartą parodo, kad tiek įmonėms, tiek vyriausybėms yra būtina kruopštus planavimas ir strateginiai sprendimai.