„Windfall“ mokestis: apžvalga

2020 m. kovą pasaulį sukaustė pasaulinė pandemija. Pasauliniai kontaktų ir mobilumo ribojimai paveikė milijonus žmonių, taip pat daugumą įmonių ir tiekimo grandinių. Kelionės sustojo beveik per naktį, žmonės nustojo eiti į biurus, mokyklas, lankyti draugus ir pan.

Dėl mažos paklausos energijos kainos smarkiai krito. Pasaulio energijos išgavėjai ir gamintojai turėjo mažinti gamybos apimtis, kad prisitaikytų prie sumažėjusios paklausos.

2021-ųjų pabaigoje – 2022-ųjų pradžioje dauguma apribojimų susijusių su pandemija buvo sušvelninti. Gyvenimas pradėjo grįžti į normas, o tai neišvengiamai padidino pasaulinį energijos poreikį.

Tačiau tai, kas iš tiesų privertė lėtai kylančias energijos kainas tiesiog sprogti, nutiko 2022 m. vasario 24 d. — Rusija įsiveržė į Ukrainą. Karas Europoje sukėlė ko gero didžiausią suirutę energetikos sektoriuje nuo paskutinio pasaulinio karo. Europos valstybės taip pat išreiškė siekį nutraukti verslo ryšius su Rusija.

Dėl didelės paklausos ir santykinai mažos pasiūlos kartu su neapibrėžtumu rinkoje, naftos ir dujų kainos šoko į viršų, o tai savo ruožtu atnešė rekordinius pelnus energijos išgavėjams ir gamintojams.

Taigi, kas yra „Windfall“ mokestis?

„Windfall“ mokesčiu siekiama apmokestinti energetikos įmones, kurios 2022 m. uždirbo rekordinius pelnus vien dėl nestabilios pasaulio geoekonomikos. „Windfall“ mokestis yra 33% rinkliava nuo naftos, dujų ir anglies energetikos įmonių metinio pelno, kuris taikomas, tik jei įmonės pelnas per metus yra 20% didesnis nei ankstesnių trejų metų vidurkis.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen šį neatideliotiną „krizės pagalbos“ planą paskelbė rugsėjį.

Kaip ir buvo galima tikėtis, energetikos verslo milžinai nebuvo patenkinti. JAV energetikos bendrovė „ExxonMobil“ padavė Europos Sąjungą į teismą, kaltindama Briuselį savo teisinių įgaliojimų viršijimu. „ExxonMobil“ atstovai šį Europos Sąjungos veiksmą vadina „neproduktyviu“.

JAV naftos ir dujų milžinė kartu su kitais pramonės lyderiais tvirtino, kad „windfall“ mokestis juos rimtai atgrasytų nuo ateities investicijų Europoje.

ES Taryba apskaičiavo, kad „windfall“ mokestis galėtų padėti surinkti iki 140 mlrd. eurų, kuriuos ES vyriausybės panaudotų socialinėms programoms finansuoti.