Prisijungti

Seniai pamiršta kometa vėl praskrieja arti Žemės

23 sausio 23

Ar kada nors pažvelgėte į naktinį dangų ir pagalvojote, kad matote tas pačias žvaigždes, kurias matė jūsų protėviai prieš daugelį šimtmečių? Sausio pabaigoje, vasario pradžioje turėsite galimybę pamatyti įvykį, kurį prieš 50 000 metų paskutinį kartą danguje matė ir neandertaliečiai, ir Homo sapiens.

Kometa, nuobodžiai pavadinta C/2022 E3 (ZTF), arčiausiai Žemės praskris vasario 1 d. Žinodami, kad kitą kartą kometa taip arti Žemės skries tik po 50 000 metų, tai jūsų pirmoji ir paskutinė galimybė pamatyti šį įvykį savo akimis.

Kaip pamatyti kometą?

Turėsite išvažiuoti už savo miesto ribų. Ieškokite vietų, kurios toli nuo miesto šviesų. Taip pat turėsite išsirinkti naktį, kai dangus bus giedras, vasario pradžioje. Jau vien tai gali būti iššūkis.

Giedrą naktį išvažiavus už miesto geriau matyti kometą padėtų blankus mėnulis. Atvažiavę į atvirą, kuo tamsesnę vietą, suraskite šiaurinę žvaigždę ir apsidairykite aplink ją, turėtumėte matyti blausų žalsvą tašką. Žiūronai ar teleskopas būtų puikus kompanionas padėsiantis stebėti kometą.

Kas yra kometos?

Kometos yra dideli priešistoriniai dangaus objektai, sudaryti iš dulkių ir ledo. Jie skrieja aplink Saulę. Kometos yra Saulės sistemos formavimosi palikimas, keliaujantis per kosmosą 4,5 milijardo metų.

Kometos turi užšalusią šerdį, vadinamą branduoliu. Kometai keliaujant arti saulės, ji įkaista, ledas virsta dujomis ir aplink kosminį kūną sukuria debesį, vadinamą koma.

Kometos išskirtinė uodega susideda iš dulkių ir dujų, kurios sklinda iš kometos branduolio. Kometų uodegos tęsiasi milijonus kilometrų.

Pasinerkite į ateitį su TeslaPay

Kurkime ateitį kartu! Mes visada ieškome partnerių, norinčių bendradarbiauti kuriant inovatyvius projektus.

Privacy Settings saved!
Privacy Settings

When you visit any web site, it may store or retrieve information on your browser, mostly in the form of cookies. Control your personal Cookie Services here.

Decline all Services
Accept all Services