Ar finansų rinka yra spekuliaciniame burbule?

Vieno didžiausių rizikos draudimo fondų pasaulyje „Baupost Group“ generalinis direktorius Sethas Klarmanas tikina, kad finansų rinka yra spekuliaciniame burbule.

Visų pirma, kas yra spekuliacinis burbulas? Paprasčiausias apibūdinimas – tai finansinių instrumentų kainų kilimas, kurį skatina ne veiksniai susiję su jų verte, o rinkos impulsai ir spekuliacija.

Puikus to pavyzdys yra pastaruoju metu išaugęs „memų akcijų“ ir kriptovaliutų populiarumas. Tai finansiniai instrumentai, kurių kainos smarkiai pakilo ne dėl jų tikrosios vertės ar pelno potencialo, o dėl spekuliacijos rinkoje.

Setho Klarmano teigimu, milžinišką pinigų antplūdį į visų rūšių turtą, įskaitant spekuliacinius finansinius instrumentus, paskatino istoriškai žemos palūkanų normos. Ilgai besitęsiantis žemų palūkanų normų laikotarpis reiškia, kad investuotojai nebegali gauti didelės grąžos iš mažos rizikos investicijų, tokių kaip vyriausybės obligacijų ar taupomųjų sąskaitų.

Žemos palūkanų normos į akcijų rinką pritraukė net konservatyvius investuotojus. O tai išpūtė nekilnojamojo turto ir „blue-chip“ akcijų vertę, ko pasėkoje investuotojus pradėjo vilioti rizikingesni, potencialiai didesnę grąžą žadantys finansiniai instrumentai.

Deja, investuotojus dominančios investicijos tapo vis labiau spekuliatyvios, o investuotojai ieškojo vis didesnės grąžos. Tokių investicijų pavyzdžiai yra kriptovaliutos, „memų akcijos“ ir specialios paskirties įsigijimo bendroves (SPAC).

Šių investicijų problema yra ta, kad jos paprastai neturi pagrindinės vertės – negeneruoja pelno, o jų kainą dažniausiai lemia spėlionės – ką kitas pirkėjas yra pasiruošęs mokėti. Taip atsiranda nepastovumas, kai kaina gali pakilti arba nukristi be galimybės užtikrintai numatyti kainų pokyčius.

Sethas Klarmanas teigia, kad investuotojams svarbu rasti įmones, kuriomis jie domisi, ir stengtis gauti daugiau informacijos nei jų konkurentai. Nesvarbu, kokia tai pramonės šaka, prieš investuojant yra būtina gauti kuo daugiau informacijos.