Mokslininkai sukūrė beveik 20 proc. pasaulio vandenynų dugno žemėlapį

Mokslininkai jau keletą metų dirba ties pasaulio vandenynų dugno žemėlapio kūrimu ir neseniai paskelbė, kad jau atliko penktadalį darbo.

2017 m. Japonijoje įsikūręs „Nippon“ fondas ir tarpvyriausybinė organizacija „General Bathymetric Chart of the Ocean“ (GEBCO) subūrė jėgas naujam projektui pavadinimu „Seabed 2030“. Jų tikslas – iki 2030 m. sukurti tikslų pasaulio vandenynų dugno žemėlapį. Tai padėtų mokslininkams geriau suprasti, kaip susidaro potvyniai ir cunamiai bei geriau prognozuoti jūros lygio pokyčius dėl klimato kaitos. Ši informacija taip pat būtų naudinga pramonės įmonėms, siekiančioms išgauti naftą, dujas ir mineralus iš jūros gelmių bei telekomunikacijų bendrovėms, tiesiančioms povandeninius kabelius.

Dar 2017 m., kai projektas buvo tik pradėtas, mokslininkai buvo ištyrę tik 6% pasaulio vandenynų dugno. Taigi, šis šuolis iki 20% labai džiuginantis. Tai yra plotas dvigubai didesnis už Australija, o likęs pasaulio vandenynų dugno plotas, kurį dar reikia ištirti, prilygsta maždaug dvejoms Marso dydžio planetoms. Šiuo metu visi žemėlapiai ir duomenys yra skelbiami viešai.

Kaip vyksta visas šis procesas? Mokslininkai siunčia garso impulsus iš laivų į vandenyno dugną. Tada, naudojant specialius prietaisus, apskaičiuoja gylį pagal laiką, per kurį garsas iš laivo pasiekia dugną ir grįžta atgal. Kuo gilesnis vanduo, tuo sunkiau surinkti didelės skiriamosios gebos batimetrinius duomenis – vandenyno dugno tipografiją. Pasak „Seabed 2030“, vienam laivui prireiktų maždaug 350 metų, kad būtų galima nustatyti 93% vandenynų dugno, esančių giliau nei 200 metrų. Būtent dėl to, projektas renka duomenis iš įvairių vyriausybių, akademinių tyrėjų ir komercinių laivų. Taip pat, „Seabed 2030“ ateityje tikisi naudoti specializuotas, nereikalaujančias įgulos transporto priemones, kurios padėtų sumažinti projektui reikalingą laiką, sąnaudas ir darbo jėgą. Manoma, kad projekto įgyvendinimas gali kainuoti apie 3 milijardus JAV dolerių.