{"id":3379,"date":"2020-06-23T18:25:26","date_gmt":"2020-06-23T16:25:26","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teslapay.eu\/?p=3379"},"modified":"2020-09-22T08:08:20","modified_gmt":"2020-09-22T06:08:20","slug":"nearly-20-percent-of-earths-seafloor-is-now-mapped","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teslapay.eu\/lt\/blog\/nearly-20-percent-of-earths-seafloor-is-now-mapped\/","title":{"rendered":"Mokslininkai suk\u016br\u0117 beveik 20 proc. pasaulio vandenyn\u0173 dugno \u017eem\u0117lap\u012f"},"content":{"rendered":"<p>Mokslininkai jau kelet\u0105 met\u0173 dirba ties pasaulio vandenyn\u0173 dugno \u017eem\u0117lapio k\u016brimu ir neseniai paskelb\u0117, kad jau atliko penktadal\u012f darbo.<\/p>\n<p>2017 m. Japonijoje \u012fsik\u016br\u0119s \u201eNippon\u201c fondas ir tarpvyriausybin\u0117 organizacija \u201eGeneral Bathymetric Chart of the Ocean\u201c (GEBCO) sub\u016br\u0117 j\u0117gas naujam projektui pavadinimu \u201eSeabed 2030\u201c. J\u0173 tikslas &#8211; iki 2030 m. sukurti tiksl\u0173 pasaulio vandenyn\u0173 dugno \u017eem\u0117lap\u012f. Tai pad\u0117t\u0173 mokslininkams geriau suprasti, kaip susidaro potvyniai ir cunamiai bei geriau prognozuoti j\u016bros lygio poky\u010dius d\u0117l klimato kaitos. \u0160i informacija taip pat b\u016bt\u0173 naudinga pramon\u0117s \u012fmon\u0117ms, siekian\u010dioms i\u0161gauti naft\u0105, dujas ir mineralus i\u0161 j\u016bros gelmi\u0173 bei telekomunikacij\u0173 bendrov\u0117ms, tiesian\u010dioms povandeninius kabelius.<\/p>\n<p>Dar 2017 m., kai projektas buvo tik prad\u0117tas, mokslininkai buvo i\u0161tyr\u0119 tik 6% pasaulio vandenyn\u0173 dugno. Taigi, \u0161is \u0161uolis iki 20% labai d\u017eiuginantis. Tai yra plotas dvigubai didesnis u\u017e Australija, o lik\u0119s pasaulio vandenyn\u0173 dugno plotas, kur\u012f dar reikia i\u0161tirti, prilygsta ma\u017edaug dvejoms Marso dyd\u017eio planetoms. \u0160iuo metu visi \u017eem\u0117lapiai ir duomenys yra skelbiami vie\u0161ai.<\/p>\n<p>Kaip vyksta visas \u0161is procesas? Mokslininkai siun\u010dia garso impulsus i\u0161 laiv\u0173 \u012f vandenyno dugn\u0105. Tada, naudojant specialius prietaisus, apskai\u010diuoja gyl\u012f pagal laik\u0105, per kur\u012f garsas i\u0161 laivo pasiekia dugn\u0105 ir gr\u012f\u017eta atgal. Kuo gilesnis vanduo, tuo sunkiau surinkti didel\u0117s skiriamosios gebos batimetrinius duomenis &#8211; vandenyno dugno tipografij\u0105. Pasak \u201eSeabed 2030\u201c, vienam laivui prireikt\u0173 ma\u017edaug 350 met\u0173, kad b\u016bt\u0173 galima nustatyti 93% vandenyn\u0173 dugno, esan\u010di\u0173 giliau nei 200 metr\u0173. B\u016btent d\u0117l to, projektas renka duomenis i\u0161 \u012fvairi\u0173 vyriausybi\u0173, akademini\u0173 tyr\u0117j\u0173 ir komercini\u0173 laiv\u0173. Taip pat, \u201eSeabed 2030\u201c ateityje tikisi naudoti specializuotas, nereikalaujan\u010dias \u012fgulos transporto priemones, kurios pad\u0117t\u0173 suma\u017einti projektui reikaling\u0105 laik\u0105, s\u0105naudas ir darbo j\u0117g\u0105. Manoma, kad projekto \u012fgyvendinimas gali kainuoti apie 3 milijardus JAV doleri\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Mokslininkai jau kelet\u0105 met\u0173 dirba ties pasaulio vandenyn\u0173 dugno \u017eem\u0117lapio k\u016brimu ir neseniai paskelb\u0117, kad jau atliko penktadal\u012f darbo. 2017 m. Japonijoje \u012fsik\u016br\u0119s \u201eNippon\u201c fondas ir tarpvyriausybin\u0117 organizacija \u201eGeneral Bathymetric Chart of the Ocean\u201c (GEBCO) sub\u016br\u0117 j\u0117gas naujam projektui pavadinimu \u201eSeabed 2030\u201c. J\u0173 tikslas &#8211; iki 2030 m. sukurti tiksl\u0173 pasaulio vandenyn\u0173 dugno \u017eem\u0117lap\u012f. Tai [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":28,"featured_media":3380,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"content-type":"","footnotes":""},"categories":[4],"tags":[],"class_list":["post-3379","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-blog"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teslapay.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3379"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teslapay.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teslapay.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teslapay.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/28"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teslapay.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3379"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.teslapay.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3379\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":4099,"href":"https:\/\/www.teslapay.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3379\/revisions\/4099"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teslapay.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3380"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teslapay.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3379"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teslapay.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3379"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teslapay.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3379"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}