Altmanas grįžta ne vienas, buvęs „Salesforce“ generalinis direktorius Bretas Tayloras ir buvęs iždo sekretorius Larry Summersas užims pozicijas „OpenAI“ direktorių valdyboje. Pirmininko vietą užims Brett Taylor. Adamas D’Angelo, balsavęs už Altmano pašalinimą iš generalinio direktoriaus pareigų, išlaikys savo vietą direktorių valdyboje.

Altmano grąžinimas sutampa su Helenos Toner, Tashos McCauley ir įkūrėjo Iljos Sutskeverio pasitraukimu iš valdybos. Visi jie balsavo už Altmano pašalinimą. Iš pradžių Sutskeveris sutiko su valdybos siūlymu pašalinti Altmaną, bet vėliau atsiėmė savo palaikymą sprendimui ir šiuo metu vis dar dirba „OpenAI“ kompanijoje.

Valdybos sprendimas atstatydinti Samą Altmaną iš generalinio direktoriaus pareigų buvo sutiktas su šimtų darbuotojų ir investuotojų laiškais, kuriuose reikalaujama, kad direktorių valdyba atsistatydintų ir Altmanas grįžtų eiti generalinio direktoriaus pareigas. Samą Altmaną beveik akimirksniu prisiviliojo „Microsoft“ ir paskelbė apie naują AI laboratoriją, kuriai vadovaus Altmanas ir Gregas Brockmanas. Po Altmano grąžinimo į „OpenAI“ generalinio direktoriaus pareigas, minėto „Microsoft“ projekto ateitis dar nežinoma.

Dėl netikėto vadovo pasikeitimo laikinai Altmano pavaduotoju buvo paskirtas buvęs „Twitch“ generalinis direktorius Emmettas Shearas. Daugelis lygina šią situaciją „OpenAI“ kompanijoje su Steve’o Jobso pasitraukimu iš „Apple“ 1985 m.

Apie „OpenAI“ kalbama visame pasaulyje nuo 2022 m. pabaigos, kada jie išleido „ChatGPT“ pokalbių robotą, o kompanija buvo įvertinta 86 mlrd. USD. Samas Altmanas vadovauja įmonei nuo 2019 m., jo vaidmuo formuojant įmonės strategiją buvo ir yra ypatingai svarbus.

Tai, kas atsitiko pasikeitus „OpenAI“ vadovybei, rodo iššūkius, kylančius valdant verslą tokiose svarbiose pramonės šakose kaip dirbtinis intelektas. Altmano sugrįžimas, atnešęs pokyčius direktorių valdyboje, gali būti vertinamas kaip esminis žingsnis stabilesnio vadovavimo link.

Samo Altmano sugrįžimas buvo sutiktas entuziastingai iš kitų žinomų technologijų pramonės veikėjų. Daugelis pabrėžė, kad jis atliko vieną pagrindinių vaidmenų „OpenAI“ sėkmėje ir tai turi būti įvertinta. Ši netikėta suirutė vienoje perspektyviausių technologijų įmonių parodo, kaip greitai ir nenuspėjamai viskas gali vystytis technologijų srityje.

Nežinomybę toliau didina vis besivystantys kariniai ir politiniai konfliktai. „Bloomberg Economics“ prognozuoja pasaulinės ekonomikos nuosmukį, kuris gali nušluoti 1 trilijoną USD, o naftos kainos padidėtų iki 150 USD už barelį. Tokia įvykių raida neabejotinai paskatintų dujų kainas stipriai kilti.

Turint tai omeny, Europos dujų atsargos šiuo metu siekia 96 % talpumo, o tai gerokai viršija sezoninį vidurkį. Remiantis istoriniais duomenimis, padidėjusio suvartojimo nesitikima, o tai suteikia teigiamą dujų prieinamumo perspektyvą. Žinoma, ši prognozė gali keistis, atsižvelgiant į artėjančius žiemos orus.

Ekonomikos sulėtėjimas euro zonoje gali sušvelninti pastaruoju metu kilusias dujų kainų tendencijas. Gamybos ir verslo veiklos sulėtėjimas didžiosiose Europos ekonomikose, įskaitant Vokietiją ir Prancūziją, rodo ekonomikos susitraukimą. Tai reiškia, kad ateityje gali sumažėti dujų paklausa.

Pažiūrėkime į Vokietiją, didžiausią Europos dujų rinką, kurioje sumažėjo tiek pramoninių, tiek buitinių dujų suvartojimas. Iš viso per pirmąjį 2023 m. pusmetį dujų suvartojimas sumažėjo 13 proc.

Jei pažiūrėtume, ką prognozuoja investuotojai, apribotos rizikos fondai jau parduoda dujų ateities sandorius, rodydami pesimistiškas nuotaikas rinkai. Dėl sulėtėjusios paklausos gamtinių dujų kainos jau sumažėjo 3 proc. Tačiau nežymus vartojimo padidėjimas spalį rodo, kad situacija yra sudėtingesnė, nei galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Ką visos šios prognozės reiškia eiliniam namų ūkiui? Na, daugiausia neapibrėžtumą ir galimas papildomas išlaidas. Nepastovumas energijos rinkose gali reikšti padidėjusią infliaciją ir persikelti į mažmenines rinkas. Mažmeninė prekyba euro zonoje jau susitraukė 2,9 % per metus, o tai tik dar kartą parodo, kad tiek įmonėms, tiek vyriausybėms yra būtina kruopštus planavimas ir strateginiai sprendimai.

„ICBC Financial Services“, JAV filialas didžiausio Kinijos komercinio skolintojo, aktyviai bando atitaisyti kibernetinės atakos pasekmes ir šiuo metu stengiasi pilnai atkurti savo sistemą. Kinijos užsienio reikalų ministerija patikino, kad ICBC daro viską, ką gali, kad sumažintų kibernetinės atakos pasekmes ir nuostolius. ICBC užtikrina, kad tarptautinė veikla finansų rinkoje išliks nepakitusi.

Tikėtina, kad ataką surengė kibernetinių nusikaltimų grupuotė „Lockbit“, kuri jau yra liūdnai pagarsėjusi savo agresyviomis kibernetinėmis atakomis. Nors „Lockbit“ nepaskelbė apie ataką savo svetainėje, kibernetinio saugumo ekspertai įtaria, kad būtent jie yra už ją atsakingi. Allan Liska iš „Recorded Future“ teigė, kad labai neįprasta, jog didelis bankas tampa tokio masto „ransomware“ atakos auka. Tai tik dar labiau parodo, kad kibernetinių nusikaltėlių drąsa vis auga.

Kaip veikia išpirkos reikalaujančios kibernetinės atakos? Programišiai įsilaužia į kompanijų duombazes, informacija užšifruoja taip, kad ji pasidaro neprieinama ir negana to grasina slaptą informacija paviešinti. Norint atgauti pavogtą ir užšifruotą informaciją reikia sumokėti išpirką. Remiantis JAV kibernetinio saugumo ir infrastruktūros saugumo agentūros (CISA) duomenimis, „Lockbit“ sėkmingai įsilaužė į 1700 JAV organizacijų duombazes.

Nepaisant sutrikdymo, ICBC sėkmingai įvykdė iždo obligacijų sandorius trečiadienį ir atpirkimo finansavimo sandorius ketvirtadienį. Tačiau, kaip pastebi rinkos dalyviai, galimi prekybos atsiskaitymo ir rinkos likvidumo sutrikimai. Incidentas kelia didelį susirūpinimą dėl didelių organizacijų kibernetinio saugumo kontrolės, šis incidentas neabejotinai prisidės prie nuolat augančios reguliacinės kontrolės.

Išpuolis prieš ICBC rodo išpirkos reikalaujančių kibernetinių įsilaužėlių didėjančią drąsą. Panašu, kad kibernetiniai nusikaltėliai nebijo jokių pasekmių. JAV valdžios institucijos aktyviai stengiasi sustiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, taip siekiant rasti ir sutrikdyti šių nusikalstamų grupių finansavimo kelius.

Remiantis Londono vertybinių popierių biržos grupės (LSEG) duomenimis, iždo rinka ir toliau funkcionuoja normaliai. Panašu, kad atakos poveikis ir pasekmės yra sukontroliuotos. Didesnė problema yra ta, kad ataka parodė didelių organizacijų pažeidžiamumą kibernetinėms atakoms. Ši ir daugelis kitų kibernetinių atakų šiais metais ragina iš naujo įvertinti kibernetinio saugumo priemones ir reguliavimą finansų sektoriuje.

Prisiekusieji priėmė sprendimą greičiau nei per penkias valandas ir nusprendė, kad Sam Bankman-Fried yra kaltas dėl visų septynių sukčiavimo ir pinigų plovimo kaltinimų. Kaltinimai apima melavimą investuotojams ir skolintojams bei milijardų dolerių pasisavinimą iš FTX, taip stipriai prisidedant prie biržos žlugimo.

Nors Bankman-Fried viso teismo proceso metu teigė, kad yra nekaltas, trys buvę jo bendražygiai, įskaitant buvusią merginą Caroline Ellison, prisiėmė kaltę ir savo ruožtu sutiko duoti parodymus prieš atsakovą vardan sumažintų bausmių.

Prokuratūra pateikė tvirtų įrodymų, kad kaltinamojo kriptovaliutų prekybos įmonė „Alameda Research“ gavo ir panaudojo indėlius, skirtus FTX klientams, kitiems tikslams, įskaitant skolų grąžinimą, nekilnojamojo turto pirkimą, investicijas ir politines aukas.

Penkiuose iš septynių kaltinimų baudžiamosiose bylose numatyta maksimali 20 metų laisvės atėmimo bausmė, o likusiems dviem – iki penkerių metų. Greita matematika: tai potenciali 110 metų trukmės kalėjimo bausmė. Mažai tikėtina, kad teisėjas skirs maksimalią bausmę, tačiau Bankman-Fried kalėjime tikrai praleis dešimtmečius.

Šis teismo procesas atkreipė daug dėmesio į kriptovaliutų pramonę, todėl ateityje gali padidėti reguliavimo kontrolė kriptovaliutų erdvėje. Sam Bankman-Fried taip pat gresia antrasis teismo procesas dėl kitų kaltinimų, įskaitant kampanijų finansavimo pažeidimus.

Prieš FTX žlugimą Sam Bankman-Fried buvo gerbiamas ir plačiai žinomas kriptovaliutų pramonėje, asmuo, pelnęs pravardę „kriptovaliutų karalius“ dėl spartaus FTX augimo ir sugebėjimo sudaryti sandorius. Ekspertai prognozuoja, kad ateityje kriptovaliutų pramonė taps mūšio lauku JAV teismuose, dalyvaujant tokioms agentūroms kaip Vertybinių popierių ir biržų komisija ir Prekybos biržos prekių ateities sandoriais komisija.

Euro zonos metinė infliacija 2023 m. rugsėjį buvo 4,3 %, mažesnė nei 5,2 % tų pačių metų rugpjūtį. ECB valdančioji taryba pagrindines 4 proc. palūkanų normas pagrindžia tuo, kad infliacija vis dar gerokai didesnė už nustatytą 2,1 % tikslinę normą. Be to, mažesnė metinė infliacija užfiksuota rugsėjį galėjo būti įtakota tokių rinkos jėgų, kurios nėra tiesiogiai susijusios su padidintomis palūkanų normomis.

ECB sprendimas nekeisti palūkanų normų atitiko rinkos stebėtojų lūkesčius, kurie prognozavo, kad yra 98% tikimybė, kad pagrindinės palūkanų normos kol kas išliks nepakitusios.

ECB pirmininkė Christine Lagarde pažymėjo, kad centrinio banko sprendimai yra paremti duomenimis. Ji pabrėžė, kad palūkanų normos turėtų būti „didesnės ilgiau“. Lagarde taip pat pažymėjo, kad šiuo metu dar per anksti diskutuoti apie bet kokius būsimus palūkanų mažinimus.

ECB sprendimas sustabdyti pagrindinių palūkanų normų didinimą atitinka kitų centrinių bankų pasaulyje sprendimus, o tai reiškia, kad ko gero palūkanos pasiekė viršūnę ir daugiau nekils. Rugsėjo mėnesį Anglijos bankas, JAV Federalinis rezervų bankas ir Šveicarijos nacionalinis bankas nusprendė išlaikyti savo palūkanų normas nepakeistas.

Šiai dienai ECB turi tikrą iššūkį valdyti griežtą pinigų politiką, kad būtų susitvarkyta su infliacija, tuo pačiu skatinant vangią ekonominę veiklą ir sulėtėjusį augimą ES šalyse. ECB turi apsisaugoti nuo obligacijų rinkos nepastovumo ir pasaulinio neapibrėžtumo, kuris kyla dėl karų Europoje ir Artimuosiuose Rytuose, svyruojančių energijos kainų ir atlyginimų augimo.

Apibendrinant galima teigti, kad Europos centrinis bankas savo infliacijos valdymo tikslus iškėlė aukščiau už sudėtingą ekonominę situaciją euro zonoje, palaikaint rekordines bazines palūkanų normas. Tačiau ši situacija yra labai subtili ir sudėtinga. ECB privalo išlikti budrus, svarbu atsižvelgti į vis besikeičiančias ekonomines sąlygas ir pasaulinį neapibrėžtumą, priimant bet kokius ateities sprendimus.

Įmonė stačia galva neria į AI galimybių pritaikymą, ieškodama naujų būdų integruoti technologiją į gamybos procesą. Vienas iš kompanijos sukurtų AI pritaikymo būdų yra kėbulo apdirbimo procesas – smeigių privirinimas prie automobilių rėmų, taip pat proceso stebėjimas ir valdymas. Tai procesas, kurį atliko ir atlieka robotai, bet valdė žmonės, o dabar visiškai kontroliuoja dirbtinis intelektas.

Šis procesas apima kokybės kontrolę ir nurodymą gamybos robotams atlikti pataisymus, jei randama kokių nors trūkumų. Taip pašalinamas bet koks žmogaus įsikišimas į procesą. Bendrovės teigimu, tai padidina efektyvumą ir ilgainiui taupo išlaidas.

BMW grupės vadybininkas Curtisas Tingle’as teigia, kad šis vienintelis gamybos proceso atnaujinimas kasmet sutaupo apie 1 mln. Dolerių. Ši technologija sukurta Spartanburgo gamykloje ir šiuo metu yra patento patvirtinimo procese.

Tačiau tai nėra vienintelis AI naudojimo Spartanburgo gamykloje pavyzdys. AI taip pat naudojamas kokybės kontrolei įvairiuose surinkimo etapuose. Gamykloje yra 26 kameros, kurios daro nuotraukas, kurios vėliau pereina AI programinės įrangos kokybės kontrolės procesą, o jei aptinkama kokių nors problemų, jos pažymimos, kad žmonės galėtų jas patikrinti ir jei reikia – išspręsti.

Svarbu paminėti, kad dirbtinio intelekto panaudojimo tikslas nėra pašalinti žmones iš gamybos proceso, o padėti padidinti gamybos našumą. Iki šiol tiesiog nebuvo įmanoma rankiniu būdu patikrinti tiek transporto priemonių, kiek dabar, naudojant AI.

Prieš kelias dienas iš Floridos pakilo raketa „Falcon-Heavy“ nešanti „Psyche” erdvėlaivį. Erdvėlaivio laukia ilga kelionė – šešeri metai ir 3,5 milijardo kilometrų. Mokslininkai tikisi atskleisti daugybę kosmoso paslapčių kelyje į geležinį asteroidą.

Kodėl būtent „Psyche” asteroido tyrimas, laimėjo multi-milijoninį kosmoso tyrinėjimo kontraktą? Šis asteroidas yra unikalus. Iš pusantro milijono asteroidų mūsų Saulės sistemoje tik devyni turi panašias savybes kaip „Psyche”, jis taip pat yra didžiausias tokio tipo asteroidas Saulės sistemoje, jo plotis yra apie 280 kilometrų.

Prof. Lindy Elkins-Tanton, pagrindinė tyrėja, pabrėžia jaučianti jaudulį leidžiantis į nežinią. Kadangi nėra detalių „Psyche” nuotraukų, asteroido išvaizda vis dar yra paslaptis.

Kai erdvėlaivis pasieks savo tikslą 2029 m., jis nustatys asteroido formą ir ištirs jo vidų. Yra teorija, kad asteroido paviršius gali turėti smailių bruožų dėl didelės spartos kosmoso dalelių, kitaip – metalinio smėlio.

Be geležies ir nikelio teleskopai taip pat nustatė kitų medžiagų, tokių kaip siera pripildytos uolienos „Psyche” paviršiuje. Asteroido paviršiuje, susidariusiame per milijardus metų atvėstant ir skilinėjant metalui, tikėtina, kad rasime didžiulių geležinių skardžių ir kanjonų.

Yra dvi teorijos apie „Psyche” kilmę. Tai gali būti planetos šerdis, panaši į Žemės branduolį, arba priešistorinis primityvus objektas, sudarytas iš ankstyvųjų Saulės sistemos medžiagų.

Jei pirmoji teorija teisinga, asteroide gali būti magnetinio lauko liekanų, panašiai kaip Žemėje.

Žinoma, ši misija turi potencialiai pelningą atomazgą, nes tolesnis „Psyche” tyrinėjimas gali suteikti galimybę kasti vertingus asteroido mineralus, kurių vertė gali siekti trilijonus dolerių. Tačiau tokio tipo kasybos pramonė dar nėra įmanoma dėl technologinių ir išteklinių apribojimų.

„Psyche“ misija yra ideali naujų technologijų, tokių kaip elektrinė varomoji jėga ir lazerinis duomenų perdavimas, bandymams. Misijos komanda planuoja „Psyche“ misijos vaizdus padaryti prieinamus visuomenei, taip įtraukiant kiekvieną šioje kelionėje į paslaptingą metalinį pasaulį.

Mokslininkai sukūrė metodą, kaip panaudoti itin trumpus šviesos spindulius, vadinamus atto sekundėmis, kurie padeda pamatyti judantį elektroną. Atto sekundė yra lygi vienai kvintilijonajai sekundės daliai, tai ypač mažas laiko matas.

Pasak Eva Olsson, Nobelio fizikos komiteto pirmininkės, atto sekundiniai tyrimai atveria naują dalelių fizikos galimybių sritį, nes leidžia mums nustatyti elektronų vietą atomo viduje ir suteikti atsakymus į esmines problemas.

1987 m. daktaras L’Huillier apšvietė inertines dujas galingais lazerias, taip padėdamas pagrindus elektronų tyrimams. Veikiamos galingais lazeriais, šios paprastai neaptinkamos ir bekvapės dujos reaguoja labai įdomiai, generuodamos šviesą įvairiais dažniais.

Šviesa turi keteras ir įdubas kaip banga. Dr. L’Huillier tyrimas parodė, kad tiksliai suderindami šias bangas galime sukurti trumpus šviesos pliūpsnius, kad pamatytume elektronus.

2001 m. daktaras Agostini ir dr. Krausz suformavo metodus, kaip sukurti šiuos trumpus šviesos pliūpsnius. Dabar mokslininkai gali užfiksuoti neįtikėtinai greitas atomų nuotraukas ir sužinoti, kaip juose juda elektronai. Šis atradimas yra ne tik įdomus; jis turi praktinį pritaikymą, pavyzdžiui, tobulinant elektroniką, kuriant geresnius vaistus ir gaminant efektyvesnes baterijas. Tai taip pat galėtų padėti atliekant mažiau invazinius medicininius tyrimus.

Paprastai tariant, pradinis daktaro L’Huillier darbas padėjo pamatus, o daktaras Agostini ir daktaras Krausz dešimtmečius trukusią svajonę pavertė realybe. Šis atradimas gali pakeisti kaip mes suprantame ir naudojame mažyčius mūsų pasaulio elementus – elektronus. Prieky – įdomūs laikai!

Taigi, kas atsitiko? FAA išdėstė 63 taisomuosius veiksmus, kurie turėtų padėti išvengti panašaus nesėkmingo paleidimo įvykusio šių metų balandžio mėn. Kol nebus atlikti šie korekciniai veiksmai, „Starship“ orlaivis turi likti ant žemės.

FAA ataskaitoje aprašytų korekcinių veiksmų apibendrinimas:

• Techninės įrangos pertvarkymas, kad būtų išvengta nuotėkių ir gaisrų.
• Paleidimo aikštelės perdarymas, kad ji būtų tvirtesnė.
• Papildomų peržiūrų įtraukimas į projektavimo procesą.
• Papildomas autonominės skrydžių saugos sistemos ir kitų saugai svarbių sistemų ir komponentų bandymas ir analizė.
• Papildomos pakeitimų kontrolės praktikos taikymas.

Tai rimtas smūgis „SpaceX“ kompanijai, nes norint atlikti šiuos pakeitimus, „Super Heavy“ raketoje ją reikėtų iš esmės perprojektuoti, o tai reikalauja daug laiko ir pinigų. Kol šie korekciniai veiksmai nebus atlikti ir patikrinti FAA, „SpaceX“ nėra leidžiama atlikti bandomuosius skrydžius Boka Čikoje, Teksase esančioje paleidimo vietoje.

Pasak FAA, šių korekcinių veiksmų įgyvendinimas yra svarbus visuomenės saugai ir aplinkosaugai.

Deja, visa FAA tyrimo ataskaita nebus paskelbta viešai, nes joje yra slaptos nacionalinės informacijos.

Balandžio 20 d. raketos paleidimas pradžioje atrodė sėkmingai, tačiau jau po 3 minučių skrydžio keli varikliai neteko galios, raketa pradėjo kristi ir buvo sunaikinta, kad būtų išvengta žalos aplinkai ir aplinkiniams.

Sprogimas bandomojo skrydžio metu paliko žemėje kraterį, nuolaužos buvo išmėtytos į apylinkes ir neigiamai paveikė vietinę fauną. Aplinkosaugos ir kultūros organizacijos po incidento padavė FAA į teismą.

„Starlink“ palydovinio interneto paslaugos, kuri priklauso kompanijai „SpaceX“, ateities sėkmė priklauso nuo „Starship“ kosminės programos. Galite būti tikri, kad „SpaceX“ jau dirba ties pakeitimais „Starship“ kosmoso programoje.